Vasaris – paskutinis žiemos mėnuo. Šiemet šis mėnuo mėgsta išdaigas: vieną dieną lyja ir tarytum pavasariu pakvimpa, o kitą dieną žemę storai sniegas užkloja, o tada jau labiausiai kenčia laukiniai žvėreliai ir paukščiukai. Todėl mes ir nutarėme jiems pagelbėti, parūpinant jiems maisto. Bet kur paberti paukščiukams lesalo? Iš plastikinių pieno butelių nutarėme jiems padaryti lesyklėles. Su mažaisiais Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokiniais ir jų mokytoja, padarėme keturias lesyklėles ir pakabinome ant medelių prie bibliotekos kur pilna paukščiukų. Kiekvieną dieną einame jų apžiūrėti, kad jos nebūtų tuščios, o kaip smagu žiūrėti kaip tarp paukščiukų vyksta kova dėl kokios nors saulėgrąžos ar kruopos. Kad geriau susipažinti su paukšteliais, jų rūšimis, kokie yra laukiniai žvėreliai ir kuo jie skiriasi nuo naminių, bibliotekoje žiūrėjome filmukus apie juos ir piešėme juos popieriuje.
Besirūpinant paukšteliais atėjo metas savo meilę dovanoti ir tėveliams. Sulaukėm šv. Valentino dienos. Mes, kol kas, dar esam maži ir labiausiai mylim savo tėvelius, todėl nutarėme jiems padaryti atvirutes su daug, daug širdelių, taip parodydami meilę ir pagarbą jiems.
Nors mūsų širdelės dar mažos, bet jose telpa daug meilės. Paskutinę savaitės dieną dar spėjome padaryti dovaną Lietuvai, vasario 16 – osios proga. Pasitiesę nemažą skiautę tapeto piešėme Lietuvos vėliavą su Gedimino pilimi, kuri papuošė klasę. Vaikams labai patinka piešti su dažais, o čia dar tiek daug reikėjo spalvinti. Visi susikaupę dirbo ir nesvarbu, kad buvo nudažytos grindys, rankytės ir nosytės. Svarbiausia kiekvieno įdėtas darbas ir gautas rezultatas.
Per pusę vasario tiek daug buvo nuveikta: pasirūpinta paukščiukais, įteiktos dovanėlės tėveliams ir pasveikinta Lietuva. O nuo pirmadienio atostogos! Smagumėlis, kad tik ledo būtų!
Neringa Paukštienė, Šepetos padalinio vyresn. bibliotekininkė