Gegužės 21-ąją suėjo metai, kai Lietuva neteko buvusios pirmosios šalies ponios – Almos Adamkienės. Žmonės, pažinoję ponią Almą Adamkienę, mylėjo ją už nepaprastą nuoširdumą, dėmesį ir pagarbą kiekvienam žmogui, už įvairiapusę pagalbą Lietuvos vaikams. Teko laimė ir mūsų mokyklos bendruomenei susipažinti su Jo Ekscelencija Valdu Adamkumi ir šviesaus atminimo ponia Alma Adamkiene. Mūsų bendravimas prasidėjo, kai ponia Alma Adamkienė įkūrė labdaros ir paramos vaikams fondą, kurio tikslas buvo padėti vaikams: juos šviesti, pagelbėti mokykloms, bibliotekoms ir sergantiems vaikams. Ji buvo mūsų mokyklos globėja, rėmė mokyklą, mokinius ir užbūrė savo nuoširdumu, skleidžiama šiluma ir geranoriškumu. Patys gražiausi ir įspūdingiausi atsiminimai apie ponią Almą Adamkienę ir Jo Ekscelenciją prezidentą yra iš jų apsilankymų mūsų mokykloje ir ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo vykdytų veiklų. Penkiolika metų veikęs ir jungęs kaimiškąsias Lietuvos mokyklas, fondas paliko neišdildomą įspūdį Lietuvos mokyklų mokiniams bei jų mokytojams. Įspūdingiuose projektuose dalyvavo ir mūsų mokyklos mokiniai. Jie vyko į verslo, lyderių mokyklą, dailės plenerus, į nuostabias šventes Prezidentūroje, projektą „Dainuokime kartu“, kuriame dainavo su žymiausiais Lietuvos atlikėjais, o kiek dar dovanų gavome – knygas, treniruoklius klasės įrengimui, žaislus, gydymo paslaugas, Kalėdų karavano apsilankymą ir vertingiausią – dovaną nuoširdų bendradarbiavimą, rūpestingumą, atjautą. Mokiniai, bendravę su p. Alma Adamkiene užaugo ir jau patys dalinasi gerumu ir žmogiškąja šiluma. „Žinoma, visada svarbiausia – žmogaus atlikti geri darbai“ (Alma Adamkienė). Prisimindami p. Almą Adamkienę, visus metus vykdėme socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo projekto „Tai kas mus įkvepia ir skatina augti“ tęstinumą. Domėjomės prezidento Valdo Adamkaus ir p. Almos Adamkienės biografijos faktais, analizavome Adamkų šeimos vertybes, kalbėjome apie p. Almos Adamkienės pagalbą savo vyrui prezidentui Valdui Adamkui, apie p. Almos Adamkienės meilę žmonėms ir jos filantropinę veiklą, labdaros ir paramos fondo veiklą, pagalbą mokyklai. Kartu su mokiniais parengėme stendinę medžiagą „P. Almą Adamkienę prisiminus.“ Projektą užbaigėme išvyka į Kauno Petrašiūnų kapines, kur aplankėme p.. Almos Adamkienės kapą, kuris išsiskyrė savo paprastumu: žydinčių gėlių gausa, šalia degančiomis atminimo žvakėmis. Ir mes nuvežėme gėlių vainikėlį, uždegėme žvakę, sukalbėjome maldą, ant suoliukų pasėdėjome prie kapo, pabuvome kartu, mintyse pasakėme jai keletą žodžių. Aplankėme ir kitų žymių žmonių kapus, kuriuos mums parodė ir apie čia palaidotus žmones papasakojo Kauno gidas Laimonas. Pasivaikščiojome ir vėl grįžome prie p. Almos Adamkienės kapo, kur ant netoliese esančių suoliukų vis prisėda praeiviai, kurie nepamiršta Lietuvos širdžių karalienės.Ingrida
Ingrida Pučėtienė, socialinė pedagogė metodininkė