Atėjo metas, kada knygai jaunuoliai neberanda net kelių minučių iš savo skubančio gyvenimo. Būtent dabar tas laikas, kada žodžiai, spausdinti knygų puslapiuose, yra nebemadingi. Dabar daugelis jaunų žmonių mieliau savo išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir planšetėse skaitys, kas ką „Facebook“ svetainėje pasirašė, ir dalinsis tuo savo paskyroje šimtus kartų, kad surinktų kuo daugiau paspaudimų „patinka“. O juk anksčiau viskas buvo kiek kitaip. Nors ne kiek kitaip, o visiškai kitaip nei yra dabar. Sąvoka kompiuteris ar telefonas mūsų tėvams ir seneliams buvo naujiena. Nė vienas iš tos kartos turbūt net nesvajojo, kad telefonai liks be laidų, dideliais ekranais, o ir kaimyną dar per tą ekraną galės matyti! Tuo metu buvo gerbiamos knygos. Jos buvo proto švietėjos, jose visada rasdavai atsakymą į bet kokį buitinį ar dvasinį klausimą. O dabar keli pelytės paspaudimai ir tu jau esi „Google“ svetainėje, ieškai atsakymo į klausimus, kaip marinuoti agurkus, kodėl skauda dantį? Arba tiesiog ieškai asmenybės testų, kuriuose bandai suvokti, kas esi.
Manot, visi geri močiutės ar mamos receptai yra iš kompiuterio? Klystat! Visa tai buvo perskaityta senose, gerose knygose. Senelio istorijos apie karus, partizanus ir jų bunkerius yra ne iš piršto laužtos internetinės istorijos. Tai tikri išgyvenimai, perrašyti į knygas.
Tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimtieji. Spaudos draudimo metai. Draudžiama ne tik spauda, bet ir visa literatūra, parašyta lietuvių kalba. Tada žmonės buvo knygų išsiilgę labiau nei mes pasiilgę „Facebook“ pletkų. Jurgis Bielinis, tautos didvyris, nepabūgęs Rusijos grasinimų, stengėsi, kad tų laikų vaikai nepamirštų savo nuostabios, gimtosiosios kalbos ir liaudies pasakų. Tada dėl knygų galėjom padaryti tiek daug, o dabar? Dabar ne visuose namuose rasi knygų. Ar tuo turime didžiuotis? Ar gėdytis? Spręsti jums.
„Eglė žalčių karalienė“ ; „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ ; K. Donelaičio poema „Metai“ ir M. Mažvydo „Katekizmas“. Reikėtų paklausti paauglių, vaikų ir kai kurių suaugusiųjų, ar žino šiuos kūrinius?
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, parašyta tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septintais metais. Joje rašė: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit.“ Ir kas šiandien dar prisimena šią knygą? Jei ne mokykla ir internetas, vargu, ar tai neliktų mūsų užmaršty. Kristijono Donelaičio „Metai“ yra vienas iš nuostabiausiųjų kūrinių mūsų literatūroje. „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės.“ Kas dar pamena šiuos žodžius? Kiek procentų žmonių atsakytų, iš kur ši citata? Galbūt nulis, galbūt vienas…. Labai gaila, kad anksčiau minėti kūriniai skęsta mūsų skriejančio laiko dulkėse.
„Trys milijonai“ – visiems, o ypač lietuviams, gerai žinoma daina, o aistringiems krepšinio fanams – himnas! Šią dainą parašė vienas iš geriausių Lietuvos atlikėjų – Marijonas Mikutavičius! Galbūt jo dainos nėra apie knygas, bet pats dainininkas sako, kad knygos yra mūsų pašnekovės! O štai kiekvienas save gerbiantis repo klausytojas žino „G&G Sindikatas“ vokalistą Svarą. Jis taip pat nedainuoja apie knygų fantaziją ar jų įdomumą, bet pats yra perskaitęs visas privalomas knygas jaunystėje ir sako, kad knygos – tai mūsų menas. Drįstu sakyti, kad šis paskutinis mano minimas dainininkas yra geriausias visoje Lietuvoje – Andrius Mamontovas! Jo mintys apie knygas yra labai šiltos ir protingos. Viena iš jų tai, kad knygos jį įkvėpia siekti svajonių ir tiklsų! Čia tik keletas minčių apie knygas. Yra tokių galybė. Galbūt jei paiimsi jų pavyzdį, tapsi toks, kaip jie? Gali tapti bent jau panašus į juos! Arba tapk unikalia savo versija.
Trūksta įkvėpimo? Čiupk knygą! Nori praturtinti žodyną? Pasinerk į knygos raidžių margumyną! Nori daugiau fantazijos? Šok į traukinį ir keliauk pas Harį Poterį! Keliauk į didvyrišką Robino Hudo kaimelį! Su skėčiu ir Mėre Popins nuskriek į jos lengvabūdišką gyvenimą! Ir galų gale, jei trūksta linksmybių, šok pas Pėpę Ilgakojinę! Būk, kuo nori būti, keliauk, kur nori, bet be knygų tu niekas. Todėl nepalik jų kampe, dulkių draugijoje. Knyga gali tapti tavo drauge, jei tik to nori.
Negalvok, kad skaitydamas tampi moksliuku. Tu tampi stipresniu, įdomesniu žmogumi. Na, o kitu atveju būk kaip visi. Paveiktas stiprios telefonų zombystės. Būk tuščias vidumi. Bet nors „Facebook“ paskyroje turėsi daug paspaudimų „patinka“. Ar tik tokie šios kartos tikslai?
Viltė Bieleckaitė, 9 klasė
Atėjo metas, kada knygai jaunuoliai neberanda net kelių minučių iš savo skubančio gyvenimo. Būtent dabar tas laikas, kada žodžiai, spausdinti knygų puslapiuose, yra nebemadingi. Dabar daugelis jaunų žmonių mieliau savo išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir planšetėse skaitys, kas ką „Facebook“ svetainėje pasirašė, ir dalinsis tuo savo paskyroje šimtus kartų, kad surinktų kuo daugiau paspaudimų „patinka“. O juk anksčiau viskas buvo kiek kitaip. Nors ne kiek kitaip, o visiškai kitaip nei yra dabar. Sąvoka kompiuteris ar telefonas mūsų tėvams ir seneliams buvo naujiena. Nė vienas iš tos kartos turbūt net nesvajojo, kad telefonai liks be laidų, dideliais ekranais, o ir kaimyną dar per tą ekraną galės matyti! Tuo metu buvo gerbiamos knygos. Jos buvo proto švietėjos, jose visada rasdavai atsakymą į bet kokį buitinį ar dvasinį klausimą. O dabar keli pelytės paspaudimai ir tu jau esi „Google“ svetainėje, ieškai atsakymo į klausimus, kaip marinuoti agurkus, kodėl skauda dantį? Arba tiesiog ieškai asmenybės testų, kuriuose bandai suvokti, kas esi.
Manot, visi geri močiutės ar mamos receptai yra iš kompiuterio? Klystat! Visa tai buvo perskaityta senose, gerose knygose. Senelio istorijos apie karus, partizanus ir jų bunkerius yra ne iš piršto laužtos internetinės istorijos. Tai tikri išgyvenimai, perrašyti į knygas.
Tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimtieji. Spaudos draudimo metai. Draudžiama ne tik spauda, bet ir visa literatūra, parašyta lietuvių kalba. Tada žmonės buvo knygų išsiilgę labiau nei mes pasiilgę „Facebook“ pletkų. Jurgis Bielinis, tautos didvyris, nepabūgęs Rusijos grasinimų, stengėsi, kad tų laikų vaikai nepamirštų savo nuostabios, gimtosiosios kalbos ir liaudies pasakų. Tada dėl knygų galėjom padaryti tiek daug, o dabar? Dabar ne visuose namuose rasi knygų. Ar tuo turime didžiuotis? Ar gėdytis? Spręsti jums.
„Eglė žalčių karalienė“ ; „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ ; K. Donelaičio poema „Metai“ ir M. Mažvydo „Katekizmas“. Reikėtų paklausti paauglių, vaikų ir kai kurių suaugusiųjų, ar žino šiuos kūrinius?
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, parašyta tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septintais metais. Joje rašė: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit.“ Ir kas šiandien dar prisimena šią knygą? Jei ne mokykla ir internetas, vargu, ar tai neliktų mūsų užmaršty. Kristijono Donelaičio „Metai“ yra vienas iš nuostabiausiųjų kūrinių mūsų literatūroje. „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės.“ Kas dar pamena šiuos žodžius? Kiek procentų žmonių atsakytų, iš kur ši citata? Galbūt nulis, galbūt vienas…. Labai gaila, kad anksčiau minėti kūriniai skęsta mūsų skriejančio laiko dulkėse.
„Trys milijonai“ – visiems, o ypač lietuviams, gerai žinoma daina, o aistringiems krepšinio fanams – himnas! Šią dainą parašė vienas iš geriausių Lietuvos atlikėjų – Marijonas Mikutavičius! Galbūt jo dainos nėra apie knygas, bet pats dainininkas sako, kad knygos yra mūsų pašnekovės! O štai kiekvienas save gerbiantis repo klausytojas žino „G&G Sindikatas“ vokalistą Svarą. Jis taip pat nedainuoja apie knygų fantaziją ar jų įdomumą, bet pats yra perskaitęs visas privalomas knygas jaunystėje ir sako, kad knygos – tai mūsų menas. Drįstu sakyti, kad šis paskutinis mano minimas dainininkas yra geriausias visoje Lietuvoje – Andrius Mamontovas! Jo mintys apie knygas yra labai šiltos ir protingos. Viena iš jų tai, kad knygos jį įkvėpia siekti svajonių ir tiklsų! Čia tik keletas minčių apie knygas. Yra tokių galybė. Galbūt jei paiimsi jų pavyzdį, tapsi toks, kaip jie? Gali tapti bent jau panašus į juos! Arba tapk unikalia savo versija.
Trūksta įkvėpimo? Čiupk knygą! Nori praturtinti žodyną? Pasinerk į knygos raidžių margumyną! Nori daugiau fantazijos? Šok į traukinį ir keliauk pas Harį Poterį! Keliauk į didvyrišką Robino Hudo kaimelį! Su skėčiu ir Mėre Popins nuskriek į jos lengvabūdišką gyvenimą! Ir galų gale, jei trūksta linksmybių, šok pas Pėpę Ilgakojinę! Būk, kuo nori būti, keliauk, kur nori, bet be knygų tu niekas. Todėl nepalik jų kampe, dulkių draugijoje. Knyga gali tapti tavo drauge, jei tik to nori.
Negalvok, kad skaitydamas tampi moksliuku. Tu tampi stipresniu, įdomesniu žmogumi. Na, o kitu atveju būk kaip visi. Paveiktas stiprios telefonų zombystės. Būk tuščias vidumi. Bet nors „Facebook“ paskyroje turėsi daug paspaudimų „patinka“. Ar tik tokie šios kartos tikslai?
Viltė Bieleckaitė, 9 klasė
Atėjo metas, kada knygai jaunuoliai neberanda net kelių minučių iš savo skubančio gyvenimo. Būtent dabar tas laikas, kada žodžiai, spausdinti knygų puslapiuose, yra nebemadingi. Dabar daugelis jaunų žmonių mieliau savo išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir planšetėse skaitys, kas ką „Facebook“ svetainėje pasirašė, ir dalinsis tuo savo paskyroje šimtus kartų, kad surinktų kuo daugiau paspaudimų „patinka“. O juk anksčiau viskas buvo kiek kitaip. Nors ne kiek kitaip, o visiškai kitaip nei yra dabar. Sąvoka kompiuteris ar telefonas mūsų tėvams ir seneliams buvo naujiena. Nė vienas iš tos kartos turbūt net nesvajojo, kad telefonai liks be laidų, dideliais ekranais, o ir kaimyną dar per tą ekraną galės matyti! Tuo metu buvo gerbiamos knygos. Jos buvo proto švietėjos, jose visada rasdavai atsakymą į bet kokį buitinį ar dvasinį klausimą. O dabar keli pelytės paspaudimai ir tu jau esi „Google“ svetainėje, ieškai atsakymo į klausimus, kaip marinuoti agurkus, kodėl skauda dantį? Arba tiesiog ieškai asmenybės testų, kuriuose bandai suvokti, kas esi.
Manot, visi geri močiutės ar mamos receptai yra iš kompiuterio? Klystat! Visa tai buvo perskaityta senose, gerose knygose. Senelio istorijos apie karus, partizanus ir jų bunkerius yra ne iš piršto laužtos internetinės istorijos. Tai tikri išgyvenimai, perrašyti į knygas.
Tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimtieji. Spaudos draudimo metai. Draudžiama ne tik spauda, bet ir visa literatūra, parašyta lietuvių kalba. Tada žmonės buvo knygų išsiilgę labiau nei mes pasiilgę „Facebook“ pletkų. Jurgis Bielinis, tautos didvyris, nepabūgęs Rusijos grasinimų, stengėsi, kad tų laikų vaikai nepamirštų savo nuostabios, gimtosiosios kalbos ir liaudies pasakų. Tada dėl knygų galėjom padaryti tiek daug, o dabar? Dabar ne visuose namuose rasi knygų. Ar tuo turime didžiuotis? Ar gėdytis? Spręsti jums.
„Eglė žalčių karalienė“ ; „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ ; K. Donelaičio poema „Metai“ ir M. Mažvydo „Katekizmas“. Reikėtų paklausti paauglių, vaikų ir kai kurių suaugusiųjų, ar žino šiuos kūrinius?
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, parašyta tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septintais metais. Joje rašė: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit.“ Ir kas šiandien dar prisimena šią knygą? Jei ne mokykla ir internetas, vargu, ar tai neliktų mūsų užmaršty. Kristijono Donelaičio „Metai“ yra vienas iš nuostabiausiųjų kūrinių mūsų literatūroje. „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės.“ Kas dar pamena šiuos žodžius? Kiek procentų žmonių atsakytų, iš kur ši citata? Galbūt nulis, galbūt vienas…. Labai gaila, kad anksčiau minėti kūriniai skęsta mūsų skriejančio laiko dulkėse.
„Trys milijonai“ – visiems, o ypač lietuviams, gerai žinoma daina, o aistringiems krepšinio fanams – himnas! Šią dainą parašė vienas iš geriausių Lietuvos atlikėjų – Marijonas Mikutavičius! Galbūt jo dainos nėra apie knygas, bet pats dainininkas sako, kad knygos yra mūsų pašnekovės! O štai kiekvienas save gerbiantis repo klausytojas žino „G&G Sindikatas“ vokalistą Svarą. Jis taip pat nedainuoja apie knygų fantaziją ar jų įdomumą, bet pats yra perskaitęs visas privalomas knygas jaunystėje ir sako, kad knygos – tai mūsų menas. Drįstu sakyti, kad šis paskutinis mano minimas dainininkas yra geriausias visoje Lietuvoje – Andrius Mamontovas! Jo mintys apie knygas yra labai šiltos ir protingos. Viena iš jų tai, kad knygos jį įkvėpia siekti svajonių ir tiklsų! Čia tik keletas minčių apie knygas. Yra tokių galybė. Galbūt jei paiimsi jų pavyzdį, tapsi toks, kaip jie? Gali tapti bent jau panašus į juos! Arba tapk unikalia savo versija.
Trūksta įkvėpimo? Čiupk knygą! Nori praturtinti žodyną? Pasinerk į knygos raidžių margumyną! Nori daugiau fantazijos? Šok į traukinį ir keliauk pas Harį Poterį! Keliauk į didvyrišką Robino Hudo kaimelį! Su skėčiu ir Mėre Popins nuskriek į jos lengvabūdišką gyvenimą! Ir galų gale, jei trūksta linksmybių, šok pas Pėpę Ilgakojinę! Būk, kuo nori būti, keliauk, kur nori, bet be knygų tu niekas. Todėl nepalik jų kampe, dulkių draugijoje. Knyga gali tapti tavo drauge, jei tik to nori.
Negalvok, kad skaitydamas tampi moksliuku. Tu tampi stipresniu, įdomesniu žmogumi. Na, o kitu atveju būk kaip visi. Paveiktas stiprios telefonų zombystės. Būk tuščias vidumi. Bet nors „Facebook“ paskyroje turėsi daug paspaudimų „patinka“. Ar tik tokie šios kartos tikslai?
Viltė Bieleckaitė, 9 klasė
Atėjo metas, kada knygai jaunuoliai neberanda net kelių minučių iš savo skubančio gyvenimo. Būtent dabar tas laikas, kada žodžiai, spausdinti knygų puslapiuose, yra nebemadingi. Dabar daugelis jaunų žmonių mieliau savo išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir planšetėse skaitys, kas ką „Facebook“ svetainėje pasirašė, ir dalinsis tuo savo paskyroje šimtus kartų, kad surinktų kuo daugiau paspaudimų „patinka“. O juk anksčiau viskas buvo kiek kitaip. Nors ne kiek kitaip, o visiškai kitaip nei yra dabar. Sąvoka kompiuteris ar telefonas mūsų tėvams ir seneliams buvo naujiena. Nė vienas iš tos kartos turbūt net nesvajojo, kad telefonai liks be laidų, dideliais ekranais, o ir kaimyną dar per tą ekraną galės matyti! Tuo metu buvo gerbiamos knygos. Jos buvo proto švietėjos, jose visada rasdavai atsakymą į bet kokį buitinį ar dvasinį klausimą. O dabar keli pelytės paspaudimai ir tu jau esi „Google“ svetainėje, ieškai atsakymo į klausimus, kaip marinuoti agurkus, kodėl skauda dantį? Arba tiesiog ieškai asmenybės testų, kuriuose bandai suvokti, kas esi.
Manot, visi geri močiutės ar mamos receptai yra iš kompiuterio? Klystat! Visa tai buvo perskaityta senose, gerose knygose. Senelio istorijos apie karus, partizanus ir jų bunkerius yra ne iš piršto laužtos internetinės istorijos. Tai tikri išgyvenimai, perrašyti į knygas.
Tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimtieji. Spaudos draudimo metai. Draudžiama ne tik spauda, bet ir visa literatūra, parašyta lietuvių kalba. Tada žmonės buvo knygų išsiilgę labiau nei mes pasiilgę „Facebook“ pletkų. Jurgis Bielinis, tautos didvyris, nepabūgęs Rusijos grasinimų, stengėsi, kad tų laikų vaikai nepamirštų savo nuostabios, gimtosiosios kalbos ir liaudies pasakų. Tada dėl knygų galėjom padaryti tiek daug, o dabar? Dabar ne visuose namuose rasi knygų. Ar tuo turime didžiuotis? Ar gėdytis? Spręsti jums.
„Eglė žalčių karalienė“ ; „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ ; K. Donelaičio poema „Metai“ ir M. Mažvydo „Katekizmas“. Reikėtų paklausti paauglių, vaikų ir kai kurių suaugusiųjų, ar žino šiuos kūrinius?
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, parašyta tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septintais metais. Joje rašė: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit.“ Ir kas šiandien dar prisimena šią knygą? Jei ne mokykla ir internetas, vargu, ar tai neliktų mūsų užmaršty. Kristijono Donelaičio „Metai“ yra vienas iš nuostabiausiųjų kūrinių mūsų literatūroje. „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės.“ Kas dar pamena šiuos žodžius? Kiek procentų žmonių atsakytų, iš kur ši citata? Galbūt nulis, galbūt vienas…. Labai gaila, kad anksčiau minėti kūriniai skęsta mūsų skriejančio laiko dulkėse.
„Trys milijonai“ – visiems, o ypač lietuviams, gerai žinoma daina, o aistringiems krepšinio fanams – himnas! Šią dainą parašė vienas iš geriausių Lietuvos atlikėjų – Marijonas Mikutavičius! Galbūt jo dainos nėra apie knygas, bet pats dainininkas sako, kad knygos yra mūsų pašnekovės! O štai kiekvienas save gerbiantis repo klausytojas žino „G&G Sindikatas“ vokalistą Svarą. Jis taip pat nedainuoja apie knygų fantaziją ar jų įdomumą, bet pats yra perskaitęs visas privalomas knygas jaunystėje ir sako, kad knygos – tai mūsų menas. Drįstu sakyti, kad šis paskutinis mano minimas dainininkas yra geriausias visoje Lietuvoje – Andrius Mamontovas! Jo mintys apie knygas yra labai šiltos ir protingos. Viena iš jų tai, kad knygos jį įkvėpia siekti svajonių ir tiklsų! Čia tik keletas minčių apie knygas. Yra tokių galybė. Galbūt jei paiimsi jų pavyzdį, tapsi toks, kaip jie? Gali tapti bent jau panašus į juos! Arba tapk unikalia savo versija.
Trūksta įkvėpimo? Čiupk knygą! Nori praturtinti žodyną? Pasinerk į knygos raidžių margumyną! Nori daugiau fantazijos? Šok į traukinį ir keliauk pas Harį Poterį! Keliauk į didvyrišką Robino Hudo kaimelį! Su skėčiu ir Mėre Popins nuskriek į jos lengvabūdišką gyvenimą! Ir galų gale, jei trūksta linksmybių, šok pas Pėpę Ilgakojinę! Būk, kuo nori būti, keliauk, kur nori, bet be knygų tu niekas. Todėl nepalik jų kampe, dulkių draugijoje. Knyga gali tapti tavo drauge, jei tik to nori.
Negalvok, kad skaitydamas tampi moksliuku. Tu tampi stipresniu, įdomesniu žmogumi. Na, o kitu atveju būk kaip visi. Paveiktas stiprios telefonų zombystės. Būk tuščias vidumi. Bet nors „Facebook“ paskyroje turėsi daug paspaudimų „patinka“. Ar tik tokie šios kartos tikslai?
Viltė Bieleckaitė, 9 klasė