Birželio 5 d. Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokiniai bei keli bendruomenės nariai vyko į Kernavę ir Trakus. Pažintinės kelionės metu lankėmės valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje – rezervate, prieš 84 metus Juozo Šiaučiūno įsteigtame, o šiuo metu 196,2 ha plote įkurtame muziejuje – rezervate per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi. Rezervate yra daugiau negu 40 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų – unikalus gynybinis 5 piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje – medinio viduramžių miesto liekanos. Sužinojome, kad XIII a. Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų. Susipažinę su muziejaus istorine medžiaga ir ekspozicija, moksleiviai noriai sprendė testus tol, kol iš 10 klausimų į visus gebėjo teisingai atsakyti. O kartu su kūno kultūros mokytoja Virginija Šemetiene įveikę 5 piliakalnius ištvermingieji keliautojai didžiavosi, kad nepritrūko jėgų ir ištvermės.
Autobusui pasukus Trakų link Fausta Talačkaitė ekskursijos dalyvius supažindino su Trakų miesto istorija. Miesto vardas kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos. Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. Gedimino nurodymu iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. 1321 m. Kernavė tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostine. 1409 m. Trakų salos pilis buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji tapo Vytauto Didžiojo svarbiausiąja rezidencija, o miestui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Tokias pat teises gavo ir Trakų karaimų bendruomenė.
Trakuose grožėjomės kurortine aplinka, ėjome Karaimų gatve, Trakų pilies tiltu per Galvės ežerą pasiekėme pagrindinę miesto įžymybę – Trakų salos pilį. Grožėjomės didinga pilimi, prabangiais senoviniais baldais, indais ir rūbais. Apžiūrėjome pinigų bei laikrodžių kolekcijas, karių aprangą ir ginkluotę. Mokiniai nepabūgo įlįsti į kalinio narvą, įkišti galvą bei rankas į kankinimui skirtą įrenginį… Smagu, kol niekas niekam nieko bloga nedaro.
Pabuvojome ir Užutrakio dvare. Sužavėjo dvaras bei jo aplinka. Nustebome sužinoję, kad virtuvė valgiams gaminti – statinys didesnis nei kai kurių lietuvių namas.
Kelionė paliko neišdildomą įspūdį bei norą keliauti, grožėtis Lietuvos miestais, miesteliais ir kraštovaizdžiu.
Janina Daukienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė