Šiandien, nors diena žvarboka, visų vaikų, vykstančių į Anykščių Arklio muziejų, nuotaika pakili. Kepsime duonelę ! – džiūgauja mažieji mūsų mokyklos mokiniai. Sėdame į mokyklinį autobusiuką ir smagiai važiuojame į Niūronyse įsikūrusį Arklio muziejų. Čia akį patraukia sūpynės ir arkliai. Džiaugtis pasivažinėjimu, jodinėjimu ir proga pasisupti dar negalime. Skubame į aukštaitišką trobą pas Ritą Vasiliauskienę, ten, kur kvepia ruginė duona. Čia sugužame į vidų, sušylame ir klausomės muziejininkės pasakojimo apie lietuvių protėvių gyvenimo tradicijas. Sužinome duonelės kepimo paslapčių. Savo rankutėmis švelniai formuojame duonos kepalaičius. Kol duonutė kepa, išbandome ėjimą kojūkais, virvės traukimo rungtį, šokinėjimą per maišą. Arklio muziejuje stebime eksponatus, klausomės pasakojimų apie arklius senovės lietuvių gyvenime. Apsilankome amatų dirbtuvėse. Stebime, kaip audėja audžia, kaip kalvis kala. Laikas skubina grįžti atgal, ten, kur duonkepėje palikome duonelę kepti. Ramiai susėdame prie vaišėmis padengto stalo, skanaujame tradicinių aukštaitiškų patiekalų, gardžiai geriame kvapnią arbatą. Dėkojame šeimininkei ir patraukiame prie arklių. Važiuojame vežimaičiu, jodinėjame arkliais. Smagu, kad čia taip turiningai praleidome laiką.
Janina Daukienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė