Vakar į paskutinę kelionę palydėjome mūsų mokyklos globėją ponią Almą Adamkienę. Dalinomės mintimis, prisiminėme akimirkas, palytėtas ponios Almos šilumos ir gerumo. Žemai lenkėmės prie karsto ir sudėjome pačius šilčiausius žodžius pasirašydami Atminimo knygoje. Lietuvos šventovėje – Katedroje – meldėm sielos ramybės ir stiprybės begalinę netektį patiriančiam Prezidentui Valdui Adamkui, Šepetos mokyklos bendruomenei ir visiems ponios Almos gerumą patyrusiems žmonėms. Kauno Petrašiūnų kapinėse, stotelėje tarp šiapus ir anapus, užgniaužę kvapą, klausėme pažinojusių žmonių prisiminimų, semiamų iš niekados neišsemiamo Jos gerumo šaltinio. Klausydami giliai įprasminto kiekvieno kunigo Ričardo Doveikos žodžio kartu su visais braukėme ašarą. Aristotelis teigė: „Mes išgyvename jausmus, o ne skaičius saulės laikrodyje. Laikas turi būti matuojamas širdies plakimais“. Kartais mes manome, kad rodydami jausmus, rodome savo silpnumą. Tačiau iš tiesų yra priešingai. Tai reiškia, kad mes turime stiprius jausmus, kuriuos šįkart atskleidė ponios Almos Adamkienės nueito prasmingo gyvenimo kelio siekiamybė. Tai reiškia, kad tokius stiprius jausmus išgyveno šimtai žmonių, palydėjusių ponią Almą į paskutinę kelionę. Tai reiškia, kad mes gavome neįkainojamą dovaną – gyvenimo pamoką – ir turime stengtis ją nuolat kartoti, kad atlieptume savo gyvenimu.
Ugdymo skyriaus vedėja Vanda Vanagienė
2023 gegužės 24 d.