Pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną „Įsilaužėlis“ pastatytame spektaklyje pasakojama apie paauglį, kuris niekados gyvenime nėra matęs tėčio, kuris ieško teisingo gyvenimo kelio. Bet ar tai jam pavyksta?
Vaikinas gyvena pas močiutę, nes namuose jam negera. Mama gyvena su vyresne jo seserimi ir sugyventiniu (patėviu). Patėvis jį mušdavo. Vaikinas turi geriausią draugą, bet ar tas geriausias draugas buvo tikras draugas?
Paauglys išgelbėja mergaitei gyvybę. Ir jo gyvenimas virsta tikru chaoso verpetą. Jis įsimyli išgelbėtos mergaitės vyresnę sesę. Tą patį vakarą įsilaužia į jų namą, nes visi buvo išvažiavę pas močiutę. Kas tiksliai ten įvyko, galime suprasti tik spektaklį peržiūrėję.
Vaikinas įstoja į aktorinį. Jis susitinka su savo mylimąja Elze. Jie susidraugauja. Tuo vaikinas džiaugiasi, bet viduje kenčia, nes sužino baisią tiesą apie seserį ir patėvį. Vėliau viskas paaiškėja. Vaikinas dar labiau kenčia, nes susipyksta su Elze.
O kas vyksta toliau? Dramatiška scena? Ar pabaiga be pabaigos?
Žiūrint šį spektaklį man buvo tiek daug jausmų, kurių niekaip negalėčiau apsakyti. Atrodo, kad tu esi pagrindinis veikėjas ir viską išgyveni pats. Tik pažiūrėję suprasite, ką aš noriu jums papasakoti, kad ne viskas klostosi taip, kaip nori. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė?
Gabrielė Pavlauskaitė, 9 klasės mokinė