Tą kraupią lemtingą Lietuvai naktį lijo lietus. Žvakės degė per lietų ir negeso, o dar labiau liepsnojo. Tą naktį žuvo 14 žmonių ir daug buvo sužeista. Sausio 13 – oji visiems laikams įrašyta į mūsų tautos istorija, kaip Laisvės Gynėjų diena. Gimtosios žemės gynėjų niekuomet nepamirš tėvynė. Po žemės kauburėliais miega tie, kurie nesilenkė melui, tie kurie troško laisvės.
Pasiruošimą sausio 13 – jai pradėjome prieš kelias dienas. Vaikai buvo supažindinti su šiuo Lietuvai svarbiu įvykiu. Buvo rodomos nuotraukos ir filmuota medžiaga internete. Kitą dieną vaikai gamino savo šalies vėliavėles, į kurias sudėjo dalelę savo širdies. Vėliavėlę sudarė trijų spalvų širdys: geltona, žalia ir raudona. Šiomis vėliavėlėmis vaikai pasipuošė savo klasę. Sekančią dieną jie gamino sau karūnas su priekyje priklijuotais Lietuvos kontūrais. Vieni pasidarė geltoną karūną, kiti žalią, o dar kiti raudoną. Dar viena diena buvo skirta užbaigti visus pradėtus darbu, išmokti žodžius ir sulaukti sausio 13-osios minėjimo dienos.
Tą rytą mokyklos languose sužibo žvakučių šviesa. Atminties žvakelės degė žuvusiems už Lietuvos laisvę. Vaikai pasipuošė savo darytomis karūnomis ir taip pat uždegė žvakeles savo klasėje. Su mažaisiais minėjimą pradėjome klausydami bibliotekininkės skaitomo eilėraščio ir trumpo priminimo, kas tai yra sausio 13-oji. Po to vaikai pristatė, ką reiškia kiekviena vėliavos spalva ir parodydami, kaip myli savo kraštą. Minėjimą pabaigė mažųjų mokytojos skaitoma pasaka, sukurta būtent padėti vaikams suprasti, kas yra toji sausio 13-ji ir kas vyko tą dieną.
Apie tuos įvykius buvo kalbama su vaikais ne vieną dieną, nes siekta, kad jų mažos širdelės pajustų vienybės jausmą. Ir tegu bendrumas juos vienija nuo pat mažų dienų.
Irena Patinskienė, jungtinės grupės auklėtoja
Neringa Paukštienė, vyresn. bibliotekininkė